Dailininkė Vanda Padimanskaitė

“Akademijos” galerija, 2012 05 14 – 26

Vanda — Tue, 08 May 2012 14:36:50 +0000

Monkday

Vanda — Mon, 07 May 2012 09:16:01 +0000

Laiškai

Vanda — Tue, 27 Mar 2012 07:24:14 +0000

Vakar ėjau kraustyt savo laiškadėžės. Tai darbas, reikalaujantis laiko, pastangų ir spec. priemonių. Todėl jį dirbu vieną- du kartus per mėnesį. Kai ateina sąskaitos ir kai matau ką nors įdomaus pro skylutę šviečiant. Pamečiau raktelį, tai vargstu su teptuku ar kinietiška valgymo lazdele (kas po ranka pakliūva greičiau) apvyniota dvipuse lipnia juosta. Kaip varlė musę ilgu liežuviu pagauna, taip aš laiškus – tik ne tokiu greičiu, žinoma. Vakar radau šūsnį šūdo visokio, ir, mano džiaugsmui, linkėjimus iš Nikaragvos, ir dar vieną linkėjimą, o jame- auskarus su delfinais. Sutapimas, į vieną dėželę auskarus prieš kelias dienas ir pati įmečiau. Prisegu seną ekslibrį, kurį kaime rūsy radau, o šiandien va nusiskenavau – senį bliūde kojas mirkantį. Tik per nagus, kad paspalvojau, nespalvotų atspaudų jau neturiu.

03 21

Vanda — Wed, 21 Mar 2012 08:06:04 +0000

Vakar kepiau vienai darbinei su gimtadieniu Warholo apverstą bananų pyragą. Radau labai skanų blogą, ir pastebėjau, kad feisbuke nuo maisto blogų jau visiem bloga, tai dedu nuorodą čia. ~~Vistiek nieks neskaito.~~ Kai prireiks grįšiu atgal pažėt.

Nu va, pasirodo, skaito. Čekiraut tą dienoraštį. Ten gardu daug kas.

http://www.feastingonart.com/recipes

Ponia gelbėtoja

Vanda — Wed, 08 Feb 2012 23:33:39 +0000

Prisiminiau pasivaikščiojimą iš vasaros. Einam mes su pašnekove V iš taško A į tašką B. Plepam. Beeinant V sako: “Kažkas čia dega, užuodi?” “Jo”, -pritariu. Einam toliau. Šnekam. Mums ant kulnų lipusi moteriškė sako “Atsiprašau puonia” Galvoju, jau kažko prašys. Su išankstiniu nusiteikimu atsisuku, nes tas “atsiprašau puonia” atrodė kaip, lyg būtų koks lapas ant plačiosios prilipęs ar kybyliaus veidas su sidabriniu aerozoliu išpurkštas ar kažkas tokio. Žodžiu. Sako “jūsų tašė dega”. Rodo į V. tašę. Akurat. Iš nešmens kamuoliais eina dūmai, o šone skylė dega atvira liepsna. Sakau MESK TAŠĘ, AAA. V. numeta tašę. Degė tualetinio popieriaus blokas. Sakau vtf. Sako, nu aš saugau kancarus tokiose vietose. Pabaiga ir atomazga neromantiška. Bet procesas man patiko. Įdomu, jei moteriškė nebūtų pastebėjus gaisro, kada būtume pradėję jį gesint.

Šventas kumpis

Vanda — Mon, 20 Dec 2010 22:31:04 +0000

Būna taip, kad labai juokingi dalykai papasakojus žmonėms tampa nejuokingi, arba visai jau ir ne dalykai. Tai čia žmonėms, bet ne man. Vienas toks su kolege T (pirma vardo raidė pakeista) įvyko kažkurią čia naktį maksimoje bemaigant guminius žaislus tokius su spygliais. Labai gražūs žaislai. Lyg kirminai su ataugom, silikoniniai. Juos trinktelėjus dar iš vidaus šviest pradeda kažkas. Bet pagrindinis juokas prie kasos, ne prie kirminų, ištiko. Kai kolegei R (pirma raidė vėl pakeista) skenavo kumpį. Nuskenavo, kad reik mokėt virš 4000lt. apytiksliai. Paskui skaičiavo dar kelis kartus ir tas kumpelis vargšas vistiek nepasidavė ir vistiek 4000lt. buvo. Tai kumpį bepretenduojančioji pirkti veikėja spėliojo, kad perka šventą mėsą, gal net Marijos šlaunį… Atėjo mėsos mangnatė uch drūta tokia (skersašlaunė) ir išsinešė meatloaf’ą su savim.

Inspiration

Vanda — Wed, 13 Oct 2010 20:33:31 +0000

Pokalbis darbe. Vakare, jau vėlokai, viena darbinė klausia mūsų, ar turim šeimas. Atsakiau, kad jei turėčiau šeimas, tai tokį vėlų metą jau tikrai būčiau pas senį. O dabar ką. Dabar namie tamsu, šalta. Kita darbinė priminė ”taigi turi papūgą”. Sakau “tai ką ten su ja prišnekėsi”. Sako “aš tai su savo šuniu pašneku”. Ta pirma darbinė teiraujasi “o kokį tu šunį turi?”. Aš sakau “tai dar tau neaišku- KALBANTĮ”.

Sekmadienis

Vanda — Mon, 11 Oct 2010 16:26:33 +0000

Vakar vaikščiojau po Vilnių ir uodžiau orą. Vaikščiojau, nes ekskomisaras neįleido į darbą. Sakė ”puonia aš nižinąu kaip yšjūngcy sygnalyzaciją, aikit jūs giriąu namo”. Tai ėjau pasivaikščiot ir žiūrėjau į medžius ir visur. Ir pagalvojau, kad oras kvepia vėlinėm. Per vėlines važiuoju į kaimą lankyt kapų. Tada prisimenu vaikystę, nes kaime praleidau daug laiko. Prisimenu, kaip su pussesere eidavom į paplentę rinkt spalvotų stikliukų, kaip darydavom sekretus ir kaip sodindavom akmenis. Paskui juos laistydavom, nes žinojom, kad iš rausvų po 20 metų išaugs ananasai, iš baltų- obelys, iš gelsvų- kriaušės ir tt… O kai atsisveikinau su ekskomisaru ir pasakiau ”ačiū”, tai jis sakė “nylabai aš puonia sūprantū ūž ką jūs man dzykojat”. Sakiau “aš irgi nelabai žinau”. Sakė ”nū puonia jūs juokūs mėgstat”

Šiandien

Vanda — Wed, 29 Sep 2010 11:18:41 +0000

Niekaip nesuprantu kitų, o kiti nesupranta manęs. Žiauri būsena, kuri man atrodo žmogeliukų pastovioji, ir logiškai aš ją niekinu bei dedu visas pastangas, kad atsiribočiau toliau nuo jos, bet nepavyksta. O toks gražus rytas buvo su geltonu medžiu pro langą, ir atrodė, kad viskas bus gerai. Mano savimyliškumas ir noras išgarsėt(!) peržengė visas padorumo ribas. Noriu daryt savo pėdsakų personalinę parodą ir kad visiem ji būtų graži. Kaip sakė mano mėgiamas A.G. – ”esu pakankamai sena ir turiu dar daug laiko ką nors nauja sugalvoti”. Nuostabu.

Šiąnakt

Vanda — Sat, 25 Sep 2010 16:15:05 +0000

Šiąnakt sapnavau labai gražų sapną- kad ėjau į kirpyklą. Kad mane šukavo su tokiom arklio šerio šukom ir buvau su tankiais juodais plaukais. Kirpėja sako va, nukirpčiau palei pečius lygia linija, jum labai tiktų. Tai aš nesikirpau tada, o užsirašiau vizitui vėliau. Atsibudus nuėjau į vonią ir pasižiūrėjau į save. Jokių juodų plaukų ir jokių tokiem vilčių. Kažkaip net liūdna pasidarė. Bet paskiau susitaikiau su liūdnuoju vaizdu ir išjau miestan pasivaikščiot.