Gauruota pasaka

Dalis iliustracijų ir teksto iš V. Padimanskaitės knygos „Gauruota pasaka“. Rimanto Kaukėno fondas, 2014.

„Gauruota pasaka

Po žiemos miego ir šukuosena nugulėta, ir skrandis gurgia.
– Tikiuosi, parduotuvę jau atidarė, – po pilka atsikišusia nosim sumurma Gilė. Tyliai, nes urve gyvena viena. O su savimi kalbėtis, jei to labai reikia, galima ir visai be garso.

Pasirodė, kad didžioji miško krautuvė „Murmur“ ne tik atidaryta, bet ir sausakimša nuo ryto seiles varvinančių miško gyventojų.

Vilkas čiumpa mėgstamus pūdytų ir sūdytų silkių konservus, višta vegetarė stumia puspilnį vežimėlį grūdų. Gilė, prisikrovusi krepšį visokio gėrio, nejučia atsiduria žuvies skyriuje.

Draugiškas, „Murmur“ uniforma apsirėdęs katinas padeda meškutei išsirinkti sveikiausią ir skaniausiai atrodančią žuvį.

Grįžusi namo ir paleidusi ją į vonią, Gilė puola prie pyragų. Močiutės receptas, nuo rudens snaudęs pirmame stalčiuje, sulaukė savo valandos. Netgi dviejų.

Per dvi valandas Gilė spėjo išsikepti du pyragus. Su obuoliais ir su braškėmis. Pro lango plyšį sklindantys vaniliniai garai vidun priviliojo porą širšių. Prisikirtusios meškos puotoje, jos sunkiai paskrido oru, net zvimbė daug garsiau nei įprastai.“

virselis.indd 1rgb 2rgb 3rgb 4rgb 5rgb 6rgb 7rgb 8rgb

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *