Atostogos

Skrydis į Ameriką už 99E (su persėdimu Osle) buvo surastas iš anksto, kažkeliese laukėm jo. Parodę bilietus bėgom į lėktuvą. Mano namai, leidykla irgi buvo oro uoste. Viena pažįstama sako, turim dar keturias minutes. Įvirtau į kambarį, imu atsitiktinius daiktus. Katė priešais žiūri priekaištingai į akis, tada prisimenu, kad nepasamdžiau jai auklės. O išvykstam net 9 dienoms. Vejuosi maketuotoją ilgu koridorium, Audri, pašerk mano katę, prašau. Labai nenorėdamas sutinka. Pro langą matau kylantį lėktuvą. Nespėjau. Palieku telefoną krautis kažkur salėj, prašau kasininkės, kad pakeistų bilietą. Žinojau, greit į Oslą skris kitas lėktuvas. Kasininkė sako, ką jūs. Toks geras čia buvo pasiūlymas. O dabar mes net nežinom, ar jūs esat jūs, turim padaryt DNR testą. Ok, darykit, sakau, ir kai paėmė mėginius, skubėjau pakrautą telefoną susirast. Ieškau, nėra, išnyra dar kažkokie užkaboriai ir senovinės priemenės, einu pro jas, durys ką tik nudažytos, delną geltonai išsitepu, telefoną randu. Grįžtu į kasą, sako sveikinam, jūs esat jūs, bilietą parduosim. Eidama pro vartus jau matau, kad rankoj TV pultas, joks ne telefonas. Spėju į vėlesnį lėktuvą ir nežinau, ar tuos draugus susitiksiu ar ne. Viskas neaišku. Skrendu, neramu. Pažadina žinutė FB, išvykę draugai rašo. Reality is a state of mind, kažkieno gerai pastebėta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *