Lauktuvės

Prieš dvylika metų buvau kaime tėvo aplankyt. Žiemą. Tėvas klausia – zūikį indėc? Sakau indėk. Išėjau į lauką. Kiemas apsnigtas. Ant juodos šakos kabo baltas triušis parištas žemyn galva. Ausų pakraščiuose raudoni prasisunkę pro kailį kraujo lašai. Tėvo moteris rėkia – Sigitai, toj zūikė zuikinga buvo. Vėliau ant slenksčio šuo Musė (tėvo ir aplinkiniuose kaimuose daugelio šunų vardai buvo musės) juodavo ant baltos priemenės, o iš jo šunsnukiško snukio kyšojo pūkuota letenėlė. Parsivežtą namo triušį išdalinau draugams. Dabar panašu, kad ir man dar ilgam užteks.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *