Netyčia

Jau kelintą kartą save atrandu viešai rašant, kad nuo pasiutligės skiepijuosi. Reikia dalintis ir pasakot, kol nepasiutau neištvėrę žmonės pradės defrendint ir akointeincint bei anfolouvint, o kurie liks ir skaitys mano idomias istorijas apie nuobodžius dalykus, bus tikri draugai. Taigi dar kartą. Ateinu į procedūrinį, kaip visada- duodu kortelę, gaunu skiepą, iki kito karto išeinu. Atsakinga seselė viską sutvarko, išeit laikas, o ji žiūri į raides ant kortelės ir sako: „Jūs mano pusseserė“. Tėvo brolio dukra. Paaiškėja, kad akurat. Kas neieško, tas irgi randa. Būna.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *