Sapnai

Kai kurie sapnai su visom savo detalėm nepasimiršta ilgai. Paskutinį tokį papasakosiu. Ramiausiai plaukioju vandens parko baseine, ir staiga apsižiūriu, kad jį uždarė. Šviesas užgesino, viską, ką buvo galima išjungt ir užrakint, išjungė ir užrakino. Negerai, pagalvoju. Bet netikėtai supratus, kad skersai išilgai galimės užsimerkus plaukiot ir su niekuo nesusidurti, nusiraminu. Iriuosi skersai, išilgai, kai atsibosta, išlipu. Jau susiruošiau eiti link kabinų, kai priešais išdygo senis – į Žerarą Depardje  panašus, su tamsiom plavkėm, nosim didele. Žiūri į mane ir sako: Tai gali jau nebepiešt. Sakau, tai kad per daug jau pripiešta kad nebepiešt. Kur jūs anksčiau buvot. Ir šiaip, galėjot paskambint. O dabar uždarytam baseine laukt, nei šis nei tas. Jis: Man neįdomu, ką reikėjo, ko nereikėjo, ką galėjau, ko negalėjau… Beje…Mano vardas Dainius.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *