Einu vakar sutemus į darbą ragelio (to kur ne croissant) pasiimt, nes pamiršau. Beeidama nusprendžiau paskambint kai kam. Ieškau, nerandu, velnias, galvoju. Toliau einu. Pakeliui skambint užsimaniau keturis kartus, ir visus sustojau ir ieškojau telefono didelėj rudoj tašėj. Išvada tokia, kad labai išsigandau savo smegenų. Jokie aityšnikai čia nepadės ir neperinstaliuos man plokštės. Apėmė visaapimantis liūdesys uodžiant sprogusių kaštonų aromatą ir pavasario skaidrų orą.
ai lav jor brain