Niekaip nesuprantu kitų, o kiti nesupranta manęs. Žiauri būsena, kuri man atrodo žmogeliukų pastovioji, ir logiškai aš ją niekinu bei dedu visas pastangas, kad atsiribočiau toliau nuo jos, bet nepavyksta. O toks gražus rytas buvo su geltonu medžiu pro langą, ir atrodė, kad viskas bus gerai. Mano savimyliškumas ir noras išgarsėt(!) peržengė visas padorumo ribas. Noriu daryt savo pėdsakų personalinę parodą ir kad visiem ji būtų graži. Kaip sakė mano mėgiamas A.G. – ”esu pakankamai sena ir turiu dar daug laiko ką nors nauja sugalvoti”. Nuostabu.

Šiąnakt sapnavau labai gražų sapną- kad ėjau į kirpyklą. Kad mane šukavo su tokiom arklio šerio šukom ir buvau su tankiais juodais plaukais. Kirpėja sako va, nukirpčiau palei pečius lygia linija, jum labai tiktų. Tai aš nesikirpau tada, o užsirašiau vizitui vėliau. Atsibudus nuėjau į vonią ir pasižiūrėjau į save. Jokių juodų plaukų ir jokių tokiem vilčių. Kažkaip net liūdna pasidarė. Bet paskiau susitaikiau su liūdnuoju vaizdu ir išjau miestan pasivaikščiot.

watch?v=gKhjaGRhIYU

Kaip ir vaiduokliams jiems neteikiu didelės reikšmės. Bet kartais išmuša iš vėžių, kaip antai vakar vienas. Žmogus iš interneto atėjo paveikslo. Aš pagalvojau, kad tam žmogui išnešiu ir atvirukų su paukščiais, kurių namuose kažkiek turėjau. Išnešiau atvirukų ir arbatos. Sako iš kur vardą mano žinai? sakau kokį vardą? Sako va, ant vieno parašyta “Julyte, sveikinu tave su velykom bla bla”. Sakau ką tavo iš tikro vardas Julija? Sako jo. Pasirodo pavasarį tetai rašiau sveikinimą, kurio paskui taip ir neišsiunčiau, nes raštas gavosi kreivas. O vėliau nepamačiau, kad sudėjau kartu su naujais daiktais.