Kada ateis atostogos?

Mano močiutė sakydavo, kad pailsės, kai numirs. Aš tai šitaip nenoriu, nes kai numirsiu, nei prie jūros nuvažiuosiu, nei gražiai nudegsiu, nei nutapysiu paveikslo gražaus gražutėlio… Nebus nei torto, nei baro, negalėsit man paskambint į ežį.  Augs tik nagai ir plaukai, ir tų niekas nematys. Sliekai ir kurmiai akių neturi. O jei ir turi tai nei aš ausų tada veikiančių turėsiu, nei jie man sakys kad pvz gražiai atrodau. Todėl man atostogų reikia dabar. Kol dar turiu proto užtektinai, kad suprasčiau, kur durys ir pakankamai sveikas kojas, kurios su visu tuo protu galėtų išnešt mane pro jas.