Sėdim su Paukštyte ant Sakre Krioks kalno. Vykdom kaštonų ir baltojo degustaciją. Prieina du vietiniai, kažko paklausia, kažką pasako. Siūlo vyno. Klausiam, kur. Už kampo. Sakom, tai atneškit iš už kampo, mes palauksim. Klausia ”diu jiu think aijam stiupid(i)?” sakom ne, kodėl. Paskiau bandė kaštonu pašert kolegę, bet ji atsisakė lest iš rankos, nes nėra ”petit”. Po to jie tik burbtelėjo vienas kitam ”katasthofy”, ir greit nuėjo savais maršrutėliais. Bet kaštonų paskui prisipirkau, tik bandydama jų pasispragint, prileidau pilnus namus dūmų. Mojavau su rankšluosčiu, kad Spinoza neašarotų.
