Vaidmuo

Kažkada dirbau teatre rekvizitininke, tvarkiau aktorių daiktus.  Buvo gastrolės Panevėžy, “Romeo ir Džiuljeta”. Spektaklio metu viena aktorė paprašė, kad suvaidinčiau vietoj jos tarnaitę pabaigoj spektaklio, nes jai reikėjo išvykti pas sergantį vaiką namo. Sako, tu išeisi vietoj manęs, viską paaiškinsiu. Sakau, bent nesišaipytumėt. Sako aš rimtai. Aprengė, nugrimavo, davė aukštakulnius, prie kurių nesu pratus, gerai dar, kad kojos dydis atitiko. Morališkai ruošiausi, kol dėstė, ką reikės daryt.  Gedulo scena. Turėjau išeit su visais aktoriais tam tikra tvarka į sceną ir sijot miltus. Paskui nusilenkt su visais. Priešais blizgėjo sausakimšos salės žiūrovų akiniai, žibėjo segės ir tašių sagtys. Vaizdas iš kitos pusės irgi buvo šio to vertas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *