Skara

Prisiminiau ne per seniausiai man nutikusį įvykį. Vienas žmogus iš interneto paprašė, kad parduočiau jam grafikos darbą. Susitarėm susitikt prancūzparky dieną. Pasakė telefono numerį. Perspėjau raštu, jog ryšėsiu juodą skarą, kad lengviau mane atpažintų. Sėdžiu, nesulaukiu. Paskambinau ir be įžangos sakau – juoda skara jau čia. Kitam laido gale isteriškai ėmė rėkt pensininkas, apie kokią čia skarą kalbu, ko man iš viso reikia, ir kad niekada daugiau, niekada neskambinčiau. Sakau, aš dėl paveikslo. Sako, nereikia man jokio paveikslo. Keista, pagalvojau. Prašo, tariamės, o paskui nebereikia. Padėjau ragelį ir pamačiau lyg niekur nieko ateinantį pirkėją. Pasirodo, neteisingai surinkau numerį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *